- nuobrukinis
- 2 núobrukinis, -ė adj. (1), nuobrukìnis (2) Gs, Jrb austas iš nuobrukų: Siuvau marškinėlius nuobrukinio maišo ir įdūriau rankovėles iš avėtų autų LTR(Zp). Kelinaitės nuobrukìnės, dziegoriukai ant krūtinės Plv. Gyreis, berneli, kad durys stiklinės, o kai mes pamatėm, – marškos nuobrukinės LTR(Jz). Pasodinsiu nuobrukinių knatų sukt – visi mokslai išdulkės J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.